Vienametis augalas. Tik kelios rūšys yra laukinės, o visos kitos – kultūrinės. Laukinės rūšys auga sausringose stepių ir pusdykumių srityse. Kultūrinės rūšys auginamos beveik visame Žemės rutulyje, tik kai kurios rūšys turi siaurus arealus.

Dar priešistoriniais laikais juos kultūrinti pradėjo Užkaukazės ir Himalajų vakarinių atšakų tautos. Miežius vartojo senovės žydai, graikai, romėnai, armėnai ir kitos tautos. Vidurinės Azijos teritorijoje gyvenusios tautos augino miežius prieš 3000 metų iki mūsų eros. Rusijoje – X a. pabaigoje.

Kvietrugis (lot. Triticum x secale) – miglinių (Poaceae) šeimos hibridinis augalas. XIX a. gauti selekciniu būdu sujungus kviečių ir rugių chromosomas. Kvietrugiai gerai prisitaiko prie dirvožemio ir agroklimato sąlygų, turi vertingų biocheminių ir ūkinių savybių, išlaiko geriausius tėvinių formų požymius: derlingi, geriau žiemoja, neišgula, atsparūs ligoms, sausroms, auga rūgščiose dirvose.

Rugys – vienametis arba žiemkentis, apie 60-200 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, viršutinėje dalyje su tankiais plaukeliais. Žiedynas – sudėtinė dvieilė 5-20 cm ilgio, melsvai žalia, vėliau pageltonuojanti varpa. Grūdas – pailgas, iš šonų suspaustas, viršūnėje plaukuotas, turi gilią išilginę vagą, gelsvas arba žalias.

Aviža nuo senovės paplitusi teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Auginama Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Lietuvoje sėjamoji aviža auginama nuo pirmųjų mūsų eros amžių.

Šios veislės avižų grūdai/branduoliai, kaip ir kviečių,  yra be lukšto – be plėvelės pavidalo žiedažvynių. Manoma, kad šios veislės avižų tėvynė yra Vidurio ir Rytų Azija. Buvo išvestos kelios  šios rūšies avižų veislės, tačiau jų auginima nedaug.

Kanapė (lot. Cannabis) – magnolijūnų (Magnoliophyta) gentis, priklausanti kanapinių (Cannabaceae) šeimai. Tai vienas seniausių kultūrinių augalų. Skiriamos trys kanapės rūšys: sėjamoji kanapė (Cannabis sativa; jos porūšiai Cannabis sativa sativa, Cannabis sativa indica ir Cannabis sativa spontanea), indinė kanapė (Cannabis indica) ir šiukšlyninė kanapė (Cannabis ruderalis).

Sėjamasis grikis (lot. Fagopyrum esculentum) – rūgtinių (Polygonaceae) augalų rūšis, priklausanti grikio (Fagopyrum) genčiai.

Stiebas status, sultingas. Lapai širdiški, blizgantys. Žiedai smulkūs, balsvai rožiniai arba žalsvai geltoni, sukrauti kekėse. Vaisiai tribriauniai riešutėliai.

Paprastasis kmynas (lot. Carum carvi, angl. Caraway, vok. Kümmel) – salierinių (Apiaceae) šeimos augalų rūšis, vienintelė iš kmyno (Carum) genties auganti Lietuvoje.

Augalas vienmetis, apie 20-60 cm aukščio. Vaisiuose yra eterinių aliejų, naudojamų maisto pramonėje ir parfumerijoje, taip pat medicinoje. Augalas žydi birželio – liepos mėn. Auginamas daržuose. Lietuvoje auginamas dažnai.

Soja (lot. Glycine, vok. Sojabohne) – pupinių (Fabaceae) šeimos Faboideae pošeimio augalų gentis. Lotyniškas pavadinimas kilęs iš gr. glikos ‘saldus’, nes jų šaknys yra saldokos. Vienametis žolinis augalas, panašus į pupelę. Stiebas status, vijoklinis ar kitokios formos. Lapai trilapiai. Vainikėlis baltas arba violetinis. Ankštis plokščia, plaukuota, su persmaugimais tarp sėklų, šiaudų arba rudos spalvos. Užaugina 1-4 sėklas. Dauguma rūšių yra endeminės.

Rapsas, sėjamasis rapsas (lot. Brassica napus, angl. Rape, Oilseed Rape, Rapa, Rapaseed, vok. Raps) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos vertinga aliejinė kultūra.
Yra du porūšiai: žieminis ir vasarinis rapsas. Žieminis rapsas žydi anksti, gegužės viduryje, sodams žydint. Vasarinis rapsas, priklausomai nuo sėjos ir vegetacijos laiko, kuris gali tęstis 90–100 dienų, birželio-liepos mėnesiais.

Labai derlinga, 2O1O-2O11 m. Lietuvos augalų veislių tyrimo stotyse derlingumas buvo 1O4 proc. lyginant su standartu (5,78 t/ha).

Pupa (lot. Vicia faba, angl. Broad bean, vok. Ackerbohne) – pupinių (Fabaceae) šeimos vikių (Vicia) genties augalas. Vienmetis žolinis augalas, apie 40-120 cm aukščio. Turi ilgą liemeninę šaknį ir statų stiebą.

Paprastasis kukurūzas (lot. Zea mays, angl. Maize, vok. Mais) – miglinių (Poaceae) šeimos kukurūzų (Zea) genties augalas. Augalas vienmetis, užauga iki 1-3, o kartais net iki 5 m aukščio.

Pipiras (lot. Piper, vok. Pfeffer) pipirinių (Piperaceae) šeimos augalų gentis, paplitusi tropiniuose miškuose ir subtropikuose. Tarp jų pasitaiko žolių, krūmų ir lianų.